Goju Ryu istorija

Okinava Goju Ryu karate susikūrimo istorija

Goju-Ryu, panašiai kaip Shorin-Ryu ir Shotokan prasidėjo Okinavoje, vis dėlto stiliaus šaknys randamos dar Kinijoje.

Kiniškojo kempo pradžia yra 1372 metais, kai karalius Satto iš Ryukyu dinastijos išsiuntė savo brolį Taki kaip pasiuntinį su dovanomis pas kinų valdovą Chu Yuen Cheang iš Ming dinastijos. Tai buvo momentas, kai persipynė Kinijos ir Okinavos kultūros. Chu Yuen Cheang kiekvienais metais išsiųsdavo pasiuntinius į Okinavą, „kultūros mainams“, dėl to daug kinų kultūros aspektų įsiliejo į Okinavos kultūrą (tokios kelionės vykdavo reguliariai iki 1866 metų). Kinų delegacijai taip pat priklausė Kempo meistrai, kurie svečiuodamiesi Shuri ir Naha savo meno mokė vietos aristokratus, bei kitų klasių atstovus. 1392 metais, karaliaus Satto valdymo metu, dauguma kinų amatininkų ir dvasininkų apsigyveno „kume“ kaime (netoli vietos, kur dabar yra Naha miestas). Jie buvo atsakingi už prekybos kelio palaikymą tarp Kinijos ir Okinavos. Taip pat mokė Kempo kaimo gyventojus. Tuo pat metu Okinavos valdovų delegacijos vyko į žemyno gilumą, į Kiniją. Kai kurie iš jų pasiliko Kinijoje, kiti – po kelerių metų grįždavo namo, kartu atsiveždami įvairius kinų kovos menus, dėl to Kempo išplito visoje saloje.

1470 metais, kai Okinavą valdė karalius Sho Shin, buvo uždrausta turėti bet kokius ginklus. Galbūt tai lėmė dviejų pagrindinių kovos mokyklų atsiradimą. Pirmoji buvo vadinama „te“, kas reiškia ranka, riešas, arba „tode“ – kiniškasis riešas. Šią mokyklą vystė turtingų giminių nariai. Kitą kovos mokyklą – Ryukyu Kobudo, praktikavo daugiausia fermeriai ir žvejai. Nuo Te skyrėsi tuo, kad kobudo sistemoje buvo naudojami ginklai (šiuo tikslu buvo naudojamasi žemės ūkio įrankiais). Abu kovos metodai buvo nelegalūs.

Auksinis Okinavos amžius truko iki japonų invazijos. Po to, kai japonai užėmė Okinavą (Satsuma klanas įžengė į salą 1609 metais), buvo uždrausti ginklai, dėl to padaugėjo žmonių, praktikuojančių „požeminius“ kovos menus. Okinava tapo viena iš Japonijos provincijų, tačiau Shogunui nebuvo leista turėti ginklų. Jis ir toliau tęsė bendradarbiavimą su kinais, kad padarytų įspūdį, jog Okinavoje nieko nepasikeitė. Goju-Ryu istorija prasideda 1980-aisiais, kai Kanryo Higaonna išvyko į Kiniją mokytis Kempo ir grįžo į Okinavą, kad sukurtų kovos meną, vadinamą Naha-te.

 

Meistras RYU RYU KO

 Ryu Ryu Ko buvo lyg pirmasis elementas, kuris suteikė pavidalą dabartiniam Okinava Goju-Ryu stiliui. Mokėsi kovoti Shaolin vienuolyne, Kuijan regiono kalnuose (Kinija). Dėja nėra žinomos jo gimimo ir mirties datos. Vis dėlto, yra duomenų, kad Ryu Ryu Ko buvo gerai žinomas Fuzhou (Fujian) mieste. Ten turėjo nedidelę dirbtuvę, kurioje gamino, o vėliau pardavinėjo įvairius dirbinius iš nendrių. Buvo žinomas dėl labai stipraus rankos paspaudimo. Savo gebėjimus kovoti plikomis rankomis ar su ginklais, taip pat medicinos žinias perdavė Kanryo Higaonna. Verta pastebėti, kad tuo pat metu gyveno kitas žinomas mokytojas, praktikuojantis tokį patį stilių – Wan Shin Za. Jis buvo žemesnis nei Ryu Ryu Ko, bet rodė platesnę ir ilgesnę Sanchin laikyseną. Kanryo Higaonna perdavė savo mokiniui Chojun Miyagi Sensei: ,,mano mokytojas yra Ryu Ryu Ko“. Ši informacija buvo perduota An`ichi Miyagi Sensei.

 

Meistras KANRYO HIGAONNA

 Gimė 1853 metais, kovo 10 dieną, Okinavos sostinėje – Nahoje. Jo tėvas buvo prekeivis, kuris kasdien vežiodavo prekes po mažas Okinavos salas. Kanryo nuo vaikystės padėdavo tėvui dirbti, o didelių fizinių krūvių dėka jo kūnas tapo stiprus. Kanryo Higaonna buvo dar vaikas, kai mirė jo tėvas, štai tada Kanryo nuprendė mokytis kovos menų. Šešiolikos metų, 1869-aisiais, jis išvyko į Fuzhou (Kinija). Čia meistras Ryu Ryu Ko pradėjo mokyti Kanryo kinų kovos menų. Greitai tapo „Uch Dechi“ (privatus mokinys) ir liko Kinijoje dar 13 metų globojamas Ryu Ryu Ko. Jis ne tik mokėsi „tuščios rankos“ kovos menų, bet tuo pat metu treniruodavosi su ginklais, bei studijavo naturaliają mediciną. Ryu Ryu Ko labai aukštai vertino Kanryo gebėjimus ir pavadino jį savo mokyklos meistru (tai buvo labai retas pagyrimas). Kanryo tapo žinomas ne tik Fuzhou.

1881 metais, po trylikos metų jis grįžo į Okinavą ir apsigyveno Naha mieste, dėl to jo kovos menas vadinamas Naha-te (kartais dar „tode“ – kiniškasis riešas). Kanryo Higaonna Okinavoje mokė savo meno ir tuo pat metu jį plėtė. Mokydamas jaunimą sudarė specifinį treniruočių metodą, padedantį ugdyti kūną ir protą, palaikyti kūno ir dvasios sveikatą. 1905 metais, rugsėjį, atsirado galimybė padaryti slaptą kovos meną Naha-te labiau „atvirą“, kai Kanryo pradėjo studijuoti universitete. Visą savo gyvenimą Kanryo Higaonna paaukojo karate. Mirė 63-ų, 1915 metais, gruodį.

 

Meistras CHOJUN MIYAGI

 Higaonna Sensei, būdamas 49-erių metų pirmą kartą sutiko keturiolikmetį Miyagi Chojun – savo būsimą mokinį ir Okinava Goju-Ryu kūrėją. Miyagi Chojun Sensei (1888-1953) kilęs iš Nahos. Nuo 11 metų pradėjo mokytis kovos menų pas meistrą Aragaki Ryuko, kuris po 3 metų pristatė jį Higaonna Sensei. Miyagi Chojun praleidžia trylika metų globojamas meistro Higaonno, pažindamas Naha-te technikos paslaptis. Po jo mirties, 1916 metais, išvyksta į Kiniją ieškoti legendinio meistro Ryu Ryu Ko pėdsakų. Miyagi grįžta į Okinavą, atveždamas su savimi naujų žinių apie kovos menus (pagal kai kuriuos duomenis, Kinijoje treniravosi vadinamus minkštus, arba vidinius kovos menus – ypač bagua).  Miyagi Chojun Sensei vysto Naha-te, papildo ją naujais elementais, kurie yra jo praktikos ir apmastymų vaisiai. 1921 metais jis demonstruoja Naha-te sosto įpėdiniui Hirohito (būsimasis Japonijos imperatorius), 1927 metais rodo Kata karate judo kūrėjui Kano Jigoro Sensei, kurį sužavėjo ne tik kovos stilius, bet ir Miyagi asmenybė. 1930 ir 1932 metais Miyagi Sensei pasirodo Okinavos karate japonų kovos menų turnyruose. 1930 metais pavadina savo kovos stilių Goju-Ryu (minkštai kietas stilius). Miyagi Sensei buvo pirmasis, kuris pavadino savo karate stilių (iki tol atskiri stiliai buvo vadinami vietovių pavadinimais, kuriuose atsirado: Naha-te, Tomari-te, ir tt.). 1933 metais Miyagi Sensei stilius oficialiai užregistruojamas kaip „Goju-Ryu“ Butoku-kai Japoniškoje Kovos Menų Asociacijoje. Miyagi Sensei plečia ir moko savojo karate skirtingose vietovėse, savo gebėjimais sukeldamas visų susižavėjimą ir nuostabą. Moko karate viešose institucijose Okinavoje, tarp jų ir policijos akademijoje. Jį pažinojo visi Okinavos gyventojai, kurie matydami jo technikos eleganciją ir veiksmingumą pavadino jį „Bushi Magusaku“ („kilnusis karys Miyagi“). Miyagi Chojun Sensei padarė didžiulį kūrybinį įnašą Okinava Goju-Ryu karate stiliui. Jis sukūrė dvi katas: Gekisai Dai Ichi ir Gekisai Dai Ni, modifikavo pagrindinę šio stiliaus katą – Sanchin ir sukūrė Tensho kata analizuodamas Rokkishu katą.