SMC  klubo žygiai nesibaigia net tada, kai dangus apsiniaukia ir bet kurią akimirką gali prapliūpti stiprus lietus. Ir šį kartą, 20 km kelionė pėsčiomis iš Santakos į Pakalnę, nė kiek neišgąsdino  jaunųjų, samurajaus keliu žengiančių, kovotojų. Vis dėlto, tai buvo sportinis žygis, kuris vyko sutemus, nežinomoje miško vietovėje, todėl pareikalavo daug jėgų. Dalyviams teko eiti sparčiu tempu ir net bėgti tam, kad spėtų laiku į nakvynės vietą. Šiam išbandymui reikėjo ištvermės ir pasiruošimo, todėl jame dalyvauti galėjo ne visi.

Nors dangus kelionės metu nebuvo žadantis gerą orą, visgi lietus neprasidėjo ir darni, (po visą miško keliuką išsibarsčiusi) geros nuotaikos nestokojanti grupelė, drąsiai kulniavo pirmyn.

Po to, kai porą kartų pasiklydo, vis dėlto surado teisingą kelią ir laimingai, su daina pasiekė kelionės tikslą. Už atkaklų žygiavimą, skaudančius nuo kuprinių pečius ir išpurvintus batus buvo dosniai atsilyginta - juk dalyvių jau laukė malonia šiluma alsuojanti  pirtelė, kurioje ir praleido likusią linksmos nakties dalį.

Žinoma, po jėgas grąžinančios pirtelės, sekė ne mažiau linksma ir pilna juoko vakarienė (lakstymas iš pirties į ežerą reikalauja šiek tiek jėgų, kurias po to reikia papildyti). Tačiau, kad ir kaip gaila bebūtų, laikas bėga, o traukinys - vėluojančių nelaukia. Taigi, išgėrę po puodelį arbatos ir sužaidę po draugišką pokerio partiją, visi įsitaisė miegoti. Labai tiko patarlė “Kaip pasiklosi, taip ir išmiegosi“, nes daugelis miegojo ten, kur buvo vietos: kas po stalu, kas po kėde, tik keliems laimės kūdikiams atiteko patogios, minkštos lovos.

Pabudę ryte ir papusryčiavę, kovotojai įveikė dar 3 km iki artimiausios traukinių stoties ir su vėjeliu parvyko į Vilnių. Kelionė buvo sunki ir alinanti, todėl SMC klubo nariams tai buvo naujas išbandymas, kurį įveikė visi dalyviai. Lauksime naujų pojūčių!Osu!