Skip to content

Savigynos Menų Centras - Karate, Kick boxing, Ju Jitsu

Pradžia arrow Sveikata
Sveikata PDF Spausdinti El. paštas

VAIKŲ SPORTAS IR TRAUMA

Sportas, ypač vaikų ir jaunimo, yra saugus ir naudingas. Gerėja treniruotumas, judesių koordinacija, visuomeniniai įgūdžiai, pailgėja sportavimo amžius.

 

Vaikai daugiau traumų patiria žaidžiant ir sportuojant neorganizuotai (kieme, klasėje), nei sporto klubuose (American Academy of Orthopaedic Surgeons).

 

Vaikas nėra suaugusio žmogaus kopija.

  • kaulai, sausgyslės, raiščiai yra elastingesni (reikalinga didesnė žalojanti jėga)

  • mažesnis svoris (mažesnis apkrovimas - mažesnis traumavimas)

  • mažesnė raumenų jėga (mažesnė žalojanti jėga)

  • mažesni greičiai (mažesnė žalojanti jėga)

  • didesnis jautrumas skausmui (suaugę dažnai ignoruoja stiprų skausmą, tai gali pasunkinti traumą. Vaikas, esant skausmui, atsisako toliau žaisti, sportuoti ar varžytis)

  • greitesnis pasveikimas

     

 

Traumos riziką sumažina:

  • trenirotumas

  • taisyklinga technika

  • lankstumas

  • gera atmosfera komandoje, klube (geras kontaktas su treneriais, tėvais)

  • tinkamas fizinio krūvio paskirstymas (kūno dalims ir laike)

  • tinkamas treniruočių, varžybų  ir poilsio režimas.

 

LENGVA TRAUMA

Apie 95% jaunų sportininkų traumų yra lengvos (sumušimai, nubrozdinimai, smulkios žaizdos, raumenų, sausgyslių, raiščių patempimai ir nedideli plyšimai).

 Lengva trauma trumpam sutrikdo sportininko sveikatą, dažniausiai per 1-3 savaites pilnai pasveikstama.

Svarbu traumos mechanizmas. Dažniausiai komandos ar varžybų gydytojas, teisėjai, treneriai tinkamai įvertina traumos sunkumą ir aplinkybes, kuriomis galėtų įvykti sunkus sužalojimas (tada reikalinga kruopštesnė gydytojo apžiūra traumos vietoje arba sportininką reikia pervežti į gydymo įstaigą).

SUMUŠIMAI - tai dėl bukos tiesioginės traumos atsiradęs minkštųjų audinių pažeidimas.Traumos metu sutraiškomi audiniai, išsilieja kraujas iš plyšusių smulkių kraujagyslių. Dėl sudirgintų nervų galūnėlių iš pažeistų audinių išsiskyrusios ir susidariusios dėl sutrikusios kraujotakos veikliosios ir toksinės medžiagos padidina kraujo pritekėjimą į pažeidimo vietą, todėl pažeista vieta patinsta, didėja skausmas.

Požymiai

  • skausmas

  • patinimas

  • kraujosrūva

  • skausmingi judesiai

Sumušimo atveju pirmą parą (kai kurie autoriai rekomenduoja iki 2-3 parų) rekomenduojama šaldyti pažeistą vietą (pažeistuose audiniuose išsilieja kraujas, sutraiškomi audiniai, todėl kaupiasi įvairios medžiagos, kurios padidina kraujo pritekėjimą į pažeidimo vietą, todėl didėja patinimas, tuo pačiu ir skausmas. Didelis patinimas ir ilgiau trunkantis skausmas apsunkina tolimesnį medicininį ištyrimą ir gydymą, prailgina gijimą).

Kaip šaldyti? Nuo 20-30 min iki 3-4 valandų galima naudoti susmulkintą arba kubeliais ledą. Ledas įdedamas į maišelį ir dedamas per audeklą (pvz. rankšluostį) prie pažeistos vietos, galima švelniai masažuoti. Tarp šaldymo seansų daryti pertraukas.

 

DĖMESIO! Negalima dėti ledo tiesiogiai ant odos, galimas odos ir gilesnių audinių nušalimas. Nušalimas yra sunkesnis ir pavojingesnis audinių pažeidimas už paprastą sumušimą.

 

Po paros galima naudoti šildančius kompresus arba specialius tepalus (jeigu yra žaizdos - nepatartina), nes vėlesnėje gijimo stadijoje yra naudinga gerinti kraujotaką (šiluma išplečia kraujagysles, daugiau priteka kraujo). Pagerėjus kraujotakai, organizmas greičiau iš pažeidimo vietos šalina pažeistus audinius ir nenaudingas gijimui medžiagas, susidariusias dėl audinių pažeidimo, pagreitėja gijimas.

 

NUBROZDINIMAI IR ŽAIZDOS - dėl bukos ar aštrios tiesioginės traumos atsiradęs minkštųjų audinių pažeidimas, kurio metu pažeidžiamas odos ir gilesnių audinių vientisumas.

Požymiai:

  • žaizda su ar be kraujavimo

  • aplinkiniuose audiniuose gali būti sumušimo požymiai.

Jeigu yra nubrozdinimai ir smulkios žaizdos, reikia dezinfekuoti (pvz. Betadino tirpalu), uždėti tvarstį. Esant gilioms žaizdoms, reikalinga gydytojo konsultacija.

 

DĖMESIO! Jeigu skausmas didėja, greitai didėja patinimas, labai skausmingi arba negalimi pažeistos dalies judesiai, reikalinga skubi gydytojo apžiūra ir/ar papildomas ištyrimas. Jeigu kelių dienų laikotarpyje negerėja, tikslinga pakartotina gydytojo apžiūra.

 

RAUMENŲ, SAUSGYSLIŲ IR RAIŠČIŲ PATEMPIMAI IR PLYŠIMAI - dėl bukos ar aštrios, tiesioginės ar netiesioginės traumos atsiradęs raumenų, sausgyslių (jungiamojo audinio pluoštas, kuriuo raumuo prisitvirtina prie kaulų) ir raiščių (jungiamojo audinio pluoštas, jungiantis atskirus kaulus per sąnarį ir jį sutvirtinantis) pažeidimas. Šie pažeidimai sudaro trečdalį visų sporto traumų.

Požymiai:

  • skausmas

  • patinimas

  • kraujosrūva

  • skausmingi aktyvūs ir pasyvūs judesiai

  • esant pilnam plyšimui - nestabilus sąnarys, negalimi judesiai.

Reikalinga gydytojo apžiūra. Rekomenduojama šaldyti, o po to šildantys kompresai ar tepalai kaip ir prie sumušimų. Reikia sutvarstyti elastiniu bintu arba specialiais įtvarais. Rekomenduojamas poilsis 2-3 sav.

 

DĖMESIO! Nepilnai išgydytos arba nuolat pasikartojančios tos pačios srities traumos yra pavojingos, jos gali būti vėlesnės sunkios traumos priežastimi (pvz. sausgyslių plyšimai, kartais vadinami “nuovargio” plyšimais). Sunki trauma ilgai gydoma, dažnai reikalingas chirurginis gydymas ir ilga reabilitacija, kartais ji yra sportavimo pabaigos ar neįgalumo priežastimi.

 

„Laimėti bet kuria kaina !“ nepadidina jaunojo sportininko ilgalaikės motivacijos.

 

PERŠALIMO LIGOS IR SPORTAS

Lengvas sportavimas stimuliuoja imuninę sistemą. Tačiau didelis fizinis krūvis gali silpninti imunitetą. Tas ypatingai aktualu šaltojo sezono metu. Vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario metu dėl mažo saulės aktyvumo (mažėja vitamino D gamyba organizme), prastesnės mitybos (mažiau gaunama vitaminų ir kitų naudingų medžiagų iš vaisių ir daržovių), padidėjusių krūvių darbe ar mokslo įstaigoje, intensyvaus treniruočių ir varžybų grafiko,  bendro sergamumo infekcinėmis ligomis (peršalimo) visuomenėje padidėja sergamumas peršalimo ligomis ir sportininkų tarpe.

 

Svarbu tinkamai apsisaugoti nuo ligos:

o   Tinkamai apsirengti (kepurė, šalikas, šilti, sausi rūbai ir apavas), po treniruotės ar varžybų persirengti sausus baltinius, apdžiūti nuo prakaito.

o   Gerinti mitybą (vartoti daug skysčių, padidinti vaisių ir daržovių kiekį maiste, kartais tikslinga vartoti vitaminų papildus).

o   Nepamiršti skiepijimosi galimybės.

o   Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.

o   Komandoje kam nors susirgus sugriežtinami higienos reikalavimai (plautis rankas, persirgęs naudoja atskirą rankšluostį, vandens butelį ir t.t.).

o   Reikalinga sergančio diskvalifikacija dėl galimų ligos komplikacijų ir didelio užkrečiamumo. Atsiradus pirmiems ligos požymiams, tikslinga nutraukti treniruotes. Esant paprastam peršalimui sportininkas, praleidęs 1-2 treniruotes, gali pradėti lengvai treniruotis, o po 7-10 dienų sportuoti pilna jėga. Tokiu būdu jis neužkrės kitų sportininkų (bus sutrikdytas vieno sportininko, o ne visos komandos darbas) ir sumažinta pavojingų komplikacijų (kurios gali ilgam, o kartais ir visam gyvenimui sutrikdyti sveikatą) rizika.

 

Susirgus svarbu tinkamai ir laiku gydytis, laiku kreiptis ir pasitarti su gydytoju. Laiku nustatyta ir gydyta liga pagreitina sportininko grįžimą prie treniruočių.

 

Dažniausiai sergama ūmia virusine kvėpavimo takų infekcija (ŪVRI) (sloga, faringitas, tonzilitas, tracheitas), kuri tik trumpam sutrikdo sportininko darbingumą ir nereikalauja specifinio gydymo. Dažniausiai pirmieji ligos simptomai būna nespecifiniai, būdingi daugumai peršalimo ligų (sloga, kosulys, įvairaus laipsnio temperatūros pakilimas, gerklės perštėjimas ar skausmas, bendras silpnumas, padidėjęs nuovargis), tiek mažai pavojingam ŪVRI, tiek ir pavojingiems dėl savo komplikacijų, gripui ar streptokokinei anginai. Todėl, atsiradus pirmiems simptomams, tikslinga nutraukti treniruotes.

 

Kai kurie ligų požymiai

 

Karščiavimas

- pablogina raumenų darbą, sutrikdo mąstymą, pablogina plaučių kraujo apytaką, didina skysčių netekimą, didėja kalorijų ir skysčių poreikis. Visa tai mažina gebėjimą sportuoti ir didina pažeidimo riziką (tiek ligos komplikacijų, tiek sportinės traumos).

Kūno temperatūros padidėjimo lygis nėra ligos sunkumo rodiklis, reikėtų vertinti bendrą sergančiojo būklę ir savijautą.

 

Pagerėjus sportininkai skuba grįžti prie įprasto režimo, bet galimos ne tik ligos, bet ir naudojamų vaistų sukeltos komplikacijos. Dažnai vartojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (dažniausiai vartojama vaistų grupė karščiavimu, uždegimui mažinti,  ir skausmui malšinti) keičia ligos eigą ir pagerina sergančiojo sąvijautą. Ligos metu labai padidėja organizmo skysčių sunaudojimas, pablogėja audinių ir organų kraujo apytaka, o nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai blogina inkstų kraujotaką. Sportuojant skysčių sąnaudos labai išauga, tai dar labiau blogina organizmo situaciją. Galima komplikacija - ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas.

 

Kosulys

Gydant kosulį – pirmiausiai gydomos priežastis.

Dažniausios kosulio priežastys - ŪVRI, sinusitas, bronchitas, plaučių uždegimas.

Pasveikus nuo kvėpavimo takų infekcijos apie 4-5 sav. gali likti refleksinis (nuo šalto oro, oro taršalų, fizinio krūvio ir t.t.)  bronchospazmas, kuris pasireiškia dusuliu ir kosuliu. Todėl reikėtų sportuoti pagal galimybes, esant būtinumui - naudoti vaistus.

Susirgus plaučių uždegimu, gydymas užtrunka ilgai ir net normali plaučių rengenograma nėra rodiklis, pagal kurį sportininkai gali grįžti prie sportavimo, reabilitacija gali užtrukti virš 6 savaičių.

 

Gerklės skausmas (skausmas ramybėje, ryjant, kalbant)

Yra kitas dažnas skundas sergant peršalimo ligomis. Dažniausios priežastys - ŪVRI, streptokokinis faringitas ir/ar tonzilitas („angina“), infekcinė mononukleozė, enterovirusinė infekcija (gali būti infekcinio miokardito - širdies raumens uždegimo - priežastis).

 

Dažniausios ligos

 

Peršalimas

Ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, plačiai vadinama „peršalimu“ – tai savaime praeinanti infekcija (pasveikstama savaime) sukeliama virusų (rhinovirus, coronavirus, parainfluenza). Užsikrečiama oro-lašeliniu būdu (virusas paskleidžiamas kosint, čiaudint).

Požymiai - sloga, padidėjęs nuovargis, gerklės skausmas, gali būti neaukšta temperatūra iki 38ºC. Gydymas simptominis (lašiukai į nosį nuo slogos, vartoti daug skysčių).

Komplikacijos dažniausiai  išsivysto mažiems vaikams, tai - ausies uždegimas, retai plaučių uždegimas.

 

Gripas

Tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, sukelta gripo viruso. Dažnai infekcija turi epideminį charakterį, dažniausiai sergama nuo gruodžio iki kovo. Virusas dauginasi kvėpavimo takų epitelyje, plinta oro-lašeliniu būdu (virusas paskleidžiamas kosint, čiaudint).

Sergantysis gali užkrėsti kitus per 1 parą iki simptomų atsiradimo ir iki 7 parų nuo susirgimo pradžios.

Pirmieji simptomai kaip ir ŪVRI, tačiau dažniausiai lydimi aukšto karščiavimo, kosulio, galvos, raumenų, sąnarių skausmų, ligonio būklė dažnai būna sunkesnė. Liga vystosi greitai. Karščiuojama 2-3 dienas (retai iki 5 parų). Pasveikstama per 5-7 paras. Vidutinškai suaugęs serga apie 5 paras, vaikai gali sirgti ilgiau. Po ligos gali ilgai tęstis bendras silpnumas.

Gydymas simptominis, sunkios ligos atveju skiriami priešvirusiniai vaistai.

Ligos profilaktikai naudojami skiepai.

Dažniausia komplikacija - bronchitas dėl antrinės bakterinės infekcijos, taip pat gali būti virusinis ar bakterinis plaučių uždegimas, sinusitas, širdies audinių uždegimas.

Sportuoti leidžiama tik pilnai pasveikus.

 

Streptokokinis faringitas, tonzilitas („Angina“)

Sukelėjas - A grupės β-hemolizinis streptokokas. Dažniausiai sergama žiemos ir pavasario laiku.

 

Staiga atsiranda gerklės skausmas, karščiavimas, bendras silpnumas ir padidėjęs nuovargis, galvos skausmas, gali atsirasti  kosulys, užkimimas,vėmimas(sloga nebūdinga). Padidinti, dažnai skausmingi priekiniai kaklo limfmazgiai, padidėjusios tonzilės su pūlingu sekretu.

Sergama 2-5 dienas, dažnai pasveikstama be specialaus gydymo, tačiau dėl galimų pavojingų komplikacijų - gerklės pūlinio, sinusito, vidinės ausies uždegimo, reumato,  poststreptokokinio glomerulonefrito (inkstų uždegimas), endokardito (širdies audinio uždegimas), plaučių uždegimo, sepsio - pavojaus skiriamas gydymas antibiotikais.

Sportininkas gali grįžti, kai gerai jaučiasi. Neleidžiama sportuoti karščiuojant ir netekusiam daug skysčių.

 

Infekcinė mononukleozė

 

Ligos sukėlėjas Epstein-Barr virusas, priklauso herpes virusų grupei. Virusas replikuojasi B limfocituose. Paprastai serga 10 - 24 metų jaunuoliai. Dažniausiai uždaruose kolektyvuose. Kasmet suserga 1-3% studentų. Inkubacinis periodas (laiko tarpas nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios) – 4-8 savaitės, virusas nosiaryklėje gali išlikti iki 18 mėnesių po ligos. Užsikrečiama oro lašeliniu būdu (per seilės).

Ligos pradžioje vargina bendras silpnumas, galvos skausmas, apetito stoka, padidėjęs nuovargis (gali trukti iki 3 mėnesių). Vėliau atsiranda karščiavimas, tonzilitas, padidėję limfmazgiai (dažniausiai simetriškai užpakaliniai kaklo limfmazgiai), didelis bendras silpnumas, blužnies padidėjimas, odos bėrimas, mažakraujystė.

Infekcinės mononukleozės metu padidėja blužnis, yra blužnies plyšimo pavojus (0,1-0,2%, dažniausiai 4-21 ligos dieną), kontaktinių sporto šakų atveju ši rizika didėja, todėl rekomenduojama sportuoti tik sumažėjus blužniai iki normalaus dydžio (kontrolei atliekama pilvo echoskopija) (Level of Evidence C, consensus/expert opinion), tas procesas gali užtrukti virš 1 mėnesio.

Gydymas daugiau simptominis - poilsis, priešuždegiminiai vaistai.

Komplikacijos: mieguistumas, depresija, antrinė infekcija, blužnies plyšimas, mažakraujystė, inkstų funkcijos nepakankamumas ir kt. Komplikacijos retos.

Blužnies dydis normalizuojasi per 4-21 dieną. Todėl minimali diskvalifikacija - 3 savaitės, arba sumažėjus blužniai iki normalau dydžio.

 

Grįžimas prie sportavimo

Tiksliai nustatyti laiką sudetinga. Vertinama sportininko savijauta, taip pat ligos priežastys. ŪVRI dažniausiai nesukelia komplikacijų, po 1 savaitės galima sportuoti pilnu krūviu. Kitais atvjais per anksti sugrįžus prie pilno darbo krūvio galima pasunkinti ligą ir prailginti sirgimo laiką. Tokie infekciniai susirgimai kaip gripas, „angina“, infekcinė mononukleozė, enterovirusinė infekcija gali komplikuotis ir ilgam, o kartais ir visam gyvenimui sutrikdyti sveikatą.

Per peršalimą naudojamas „neck check“ pasveikimo nustatymo metodas.

Jeigu simptomai yra „aukščiau“ kaklo (sloga, nosies užburkimas, gerklės skausmai, čiaudulys) ir nelydimi simtomų „žemiau“ kaklo (pvz., karščiavimo, raumenų, sąnarių skausmų, kosulio, virškinimo trakto sutrikimų), sportininkas gali sportuoti apie 10 minučių puse krūvio. Jeigu simptomai nepablogėjo, gali tęsti sportavimą iki toleruojamo krūvio. Pablogėjus arba esant simptomams „žemiau“ kaklo, treniruotės nutraukiamos iki pasveikimo. Po ligos treniruotės pradedamos 50% krūviu ir krūvis didinamas kas 1-2 dienos.

 

Yra trys priežastys  atidėti treniruotę:

Pirma - sergant padidėja ligos komplikacijų rizika, traumos rizika, prailgėja ligos laikas, treniruotės nėra pakankamai efektyvios.

Antra - be gydytojo priežiūros sportininkas negali pilnai įvertinti savo ligos sunkumo ir susijusių su liga pavojų.

Trečia - galima apkrėsti komandos draugus.

 

Ar žinotė, kad

Prancūzijos, Belgijos, Lenkijos policija ir apsaugos tarnybos yra treniruojamos Shidokan instruktorių.

 

  

                                                                                              
md62.jpg